Ir vis dar atmerkus ryte akis, kai esi apimtas lengvos panikos ir šoko, pirmiausia į galvą lenda egzistenciniai klausimai: ar nenuvyto gėlės? ar staltiesės nesusiglamžė? kur žiedlapiai? o cilindrai išvalyti? kaip reikalai su kėdėmis? Tuomet seka trumpa maldelė įsivaizduojamam lietaus Dievui ir tik po akimirkos supranti, kad prieš porą savaičių palydėjai paskutinę 2017 m. sezono jaunųjų porą bendro gyvenimo link. Taip ir pradedi dieną – su šiek tiek nostalgijos ir su begaliniu laukimu.

Nors sezonas jau uždarytas, tačiau prisiminimai dar ilgai turės savo vietą mintyse, pokalbiuose ir tolimesniuose planuose. Šis sezonas tęsėsi net 7 mėnesius! Kaip sutikom jį su pirmąja pora kovo mėnesį, taip ir pasileidom iki pat spalio pradžios. Natūralu, kad per tiek laiko spėjom apturėti ir šilto, ir šalto, tačiau, kaip sakė Konfucijus: „Pasirink mėgstamą darbą ir tau gyvenime nė vienos dienos nereikės dirbti“. Ir taip kiekvieną kvailį keitė begalė nuoširdžių žmonių, piktus komentarus atstojo neapsakoma galybė geros nuotaikos, o nutrintų pėdų skausmą mažino malonus žandų kutenimas nuo nesibaigiančio juoko.

Ir šis sezonas mus išmokė vieno esminio dalyko – kaip svarbu viso planavimo metu išlaikyti gerą nuotaiką ir pozityvą… Taip, taip, žinome, kad tai skamba panašiai kaip: sveikai maitinkis, sportuok ir nuolatos tobulėk, tačiau atitinkama nuotaika visuomet tampa pagrindu viso proceso sklaidai. Ir šiuo atveju, tik nuo jūsų ir nuo mūsų nusiteikimo priklauso, kaip kartu nugyvensime visą planavimo eigą: su daug streso ir įtampa ar su maloniu laukimu ir džiaugsmu. Taip, būna situacijų, kai atrodytų viskas krenta iš rankų ir norisi tarti: „Sustok, pasauli, aš noriu išlipti“, bet patikėkit, viskas išsprendžiama. Todėl kiekvieną sunkumą belieka pasitikti plačia šypsena ir azartišku nusiteikimu.

Iki šiol prisimename vieną kuriozą, kuris vis dar praskaidrina nuotaiką. Aišku, tokius dalykus gal reikėtų nutylėti, nes planuotojoms nevalia kažko pamiršti, bet tebūnie… Per savo išsiblaškiusias galvas ir daiktų galybę, važiuodamos į bažnyčią palydėti jaunuosius ir pasitikti svečius su šampano staliuku, pamiršome esminį šampano staliuko reikalą – staliuką. Žinoma, tą supratom likus tik 15 min. iki ceremonijos pabaigos. Bažnyčia – mažame miestelyje, iki Vilniaus, kur ramiai sau guli staliukas – valanda kelio…Ir ką daryti? Žinoma, galima panikuoti, apsiverkti, padaužyti sau į galvas, galvojant kokios mes neatsakingos ir išsiblaškiusios. Bet, galima pasielgti ir kur kas išradingiau: beldiesi į artimiausią trobą, paaiškini situaciją, sumoki šeimininkui pinigėlių ir išeini su didžiausiu stalu iš svetainės. Ir šeimininkas laimingas, ir mes su stalu, o jaunieji taip ir liko nieko nepastebėję. Tai taip ir sukamės – kartais pavargusios, kartais išsiblaškiusios, tačiau visuomet plačiomis šypsenomis ir gera nuotaika. Ech, gyvenimėli, kada tu pablogėsi… :))

Tad kol dar esame kupinos emocijų, kol dar nenuvyto paskutinės šventės gėlės, kol nespėjo ataušti karštų klijų pistoletas, o vašku nulietos staltiesės dar laukia eilės išvalymui, norime su jumis pasidalinti naujais įspūdžiais ir pastebėjimais bei pasidalinti šiltomis akimirkomis, kurias mums atnešė 2017 m. vestuvių sezonas. Ir atsargiai, nes galite užsikrėsti gera nuotaika! 🙂

  

Daug, labai daug dar būtų galima papasakoti ir parodyti… Bet šiam kartui tiek. Susičiulbėsime kituose skaitiniuose! Smagaus jums laiko, o mes bėgame ruoštis 2018 m. sezonui! Kuris, beje, pildosi neįtikėtinu tempu 🙂